2022-09-08 07:40:41

Reikšmingiausi 28-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai


Dvidešimt aštuntąją karo savaitę Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą. Įnirtingos kovos vyko trijuose - Šiaurės, Rytų ir Pietų - frontuose. Šiaurėje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontratakas pietinėje Charkivo srityje ir atkovojo keletą gyvenviečių, taip pat padarė pažangą Iziumo kryptimi - a..


Dvidešimt aštuntąją karo savaitę Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą. Įnirtingos kovos vyko trijuose - Šiaurės, Rytų ir Pietų - frontuose. Šiaurėje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontratakas pietinėje Charkivo srityje ir atkovojo keletą gyvenviečių, taip pat padarė pažangą Iziumo kryptimi - antradienio rytą staiga buvo suduotas stiprus smūgis į vadinamosios Iziumo Rusijos kariuomenės grupuotės flangą Balaklijos kryptimi. Apsišaukėliškai Donecko liaudies respublikai atstovaujantis pareigūnas antradienį sakė, kad Ukrainos pajėgos apsupo Balakliją ir pridūrė, kad sėkmingas Ukrainos puolimas kels grėsmę Rusijos pajėgoms strategiškai svarbiame Iziumo mieste. Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius antradienio vakarą pareiškė, kad lygiagrečiai su kontrataka pietiniame Chersono regione, apie kurią praėjusią savaitę paskelbė Ukrainos kariuomenė, Charkivo srityje taip pat vyksta žaibiški pokyčiai. Rytų fronte kovos tęsėsi Donbase, kurio visiška kontrolė šiuo metu lieka pagrindiniu okupantų tikslu. Politinis Donbaso operacijos tikslas beveik neabejotinai išlieka apsaugoti visą Donecko sritį, o tai leistų Kremliui paskelbti apie Donbaso "išvadavimą". Tikėtina, kad okupantų pajėgos ne kartą praleido terminus pasiekti šį tikslą. Ukraina tvirtina, kad Rusijos pajėgoms dabar įsakyta šią misiją užbaigti iki šių metų rugsėjo 15 dienos, tačiau labai mažai tikėtina, kad okupantai tai pasieks, o tai dar labiau apsunkins jų planus surengti referendumus dėl okupuotų teritorijų prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" generalinis sekretorius Andrejus Turčakas trečiadienį pasiūlė referendumą dėl užimtų Ukrainos teritorijų aneksijos surengti lapkričio 4-ąją - Rusijos vienybės dieną. Tai - pirmas kartas, kai tokio aukšto rango Rusijos pareigūnas įvardijo konkrečią galimą referendumo datą. Tuo tarpu Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas anksčiau šią savaitę sakė, kad planai surengti referendumą dėl Chersono srities prijungimo prie Rusijos atidedami. Gali būti, jog tai susiję su intensyvinamu Ukrainos kontrpuolimu, juolab, kad Ukrainos pajėgos užsibrėžė tikslą iki šių metų pabaigos iš Rusijos atkovoti didžiąją dalį Chersono regiono. Aukšti JAV ir Ukrainos pareigūnai CNN sakė, kad iki šiol šiame fronte pavyko pasiekti laimėjimų, ir kad planuojama užimti visą teritoriją į Šiaurę arba Vakarus nuo Dniepro upės. Ši teritorija apima Chersono miestą ir Nova Kachovką, svarbią hidroelektrinę ir kanalą, aprūpinantį Krymą didžiąja dalimi vandens. JAV pareigūnai teigė stebėję Ukrainos sėkmę atakuojant Rusijos tiekimo linijas ir siekiant atkirsti Rusijos kariuomenę į Vakarus nuo Dniepro. Okupantų nuostoliai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rugsėjo 7 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 237 lėktuvus, 208 sraigtasparnius ir maždaug 50,6 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2097 tankai, 4520 šarvuočių, 1194 artilerijos sistemos, 300 raketų paleidimo sistemų, 156 oro gynybos sistemos, 3320 motorinių transporto priemonių, 15 laivų, 880 dronų. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo. Humanitarinė situacija Trečiadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield pareiškė, jog Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios priverstinai deportavo šimtus tūkstančių šalies gyventojų. Prasidėjus karui, žurnalistai ir žmogaus teisių gynimo organizacijos surinko įrodymų, kad Ukrainos civiliai gyventojai dažnai buvo priverstinai vežami į Rusiją arba į okupuotas Ukrainos teritorijas. Anot ambasadorės, taip Rusija galimai bando pažaboti pasipriešinimą jos pradėtai invazijai. L. Thomas-Greenfield pareikalavo, kad JT ir kitoms žmogaus teisių gynimo organizacijoms būtų suteikta prieiga prie vadinamųjų filtravimo stovyklų, iš kurių ukrainiečiai vėliau deportuojami į atokiausius Rusijos kampelius. Vladimiras Putinas paragino apriboti grūdų eksporto paskirties vietas iš Ukrainos teritorijos, kadangi, anot jo, beveik visi grūdai buvo išsiųsti į ES, o ne į besivystančias šalis, kaip buvo tikėtasi. Kartu jis tvirtina, kad Rusija padarė viską, kas įmanoma, kad Ukrainos grūdai būtų eksportuojami. V. Putino teigimu, jei atmestume Turkiją kaip šalį tarpininkę, tai beveik visi iš Ukrainos eksportuojami grūdai buvo siunčiami ne į skurdžiausias besivystančias šalis, bet į ES. Anot jo, pagal JT Pasaulio maisto programą, kuri padeda labiausiai skurstančioms šalims, buvo pakrauti tik 2 laivai iš 87, t. y., apie 3 proc. visų eksportuojamų grūdų. V. Putino teigimu, dėl to maisto problemų mastai pasaulyje tik didės, o tai gali sukelti precedento neturinčią humanitarinę katastrofą. Taigi, anot V. Putino, galbūt verta pagalvoti apie grūdų ir kitų maisto produktų eksporto krypčių ribojimą. Tuo tarpu duomenys apie Ukrainos eksportą jūra rodo, kad V. Putinas meluoja - "Barva Invest" skaičiavimais, į Afriką ir Artimuosius Rytus eksportuota 22 proc., o į Europą - 28 proc. grūdų. Ukraina trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižės atominės elektrinės teritoriją, o vietos gyventojus evakuotis. "Siūlome steigti tarptautinę misiją, kurioje dalyvautų ES, JT ir kitos organizacijos. Tai padėtų išvesti Rusijos karius iš elektrinės ir iš 30 km spindulio teritorijos aplink ją", per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Tokį pareiškimą jis išsakė išvakarėse Tarptautinei atominės energetikos agentūrai paskelbus ataskaitą po inspektorių vizito elektrinėje. D. Šmyhalio teigimu, patikrinimas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Pranešama, kad blogėjanti saugumo situacija Zaporižės atominėje elektrinėje gali priversti ją išjungti. Trečiadienį Zaporižės srityje okupantams apšaudžius humanitarinės pagalbos pasiimti atėjusius žmones, žuvo trys asmenys, dar penki buvo sužeisti, o Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paprašė atverti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams evakuoti(s). Tuo tarpu Enerhodaro miesto meras Dmytro Orlovas įspėjo, kad dalyje miesto gresia humanitarinė katastrofa. Anot jo, po antradienį surengtų atakų dviejuose miesto rajonuose vis dar nėra elektros tiekimo. Tarptautinė erdvė TATENA antradienį paragino nustatyti saugumo zoną aplink Rusijos užimtą Ukrainos Zaporižės atominę elektrinę. "Dabartinė situacija netinkama, skubiai reikia laikinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias branduolinei nelaimei dėl fizinės žalos karinėmis priemonėmis, tai gali būti pasiekta tuojau pat nustatant branduolinio saugumo ir apsaugos zoną", sakoma agentūros ataskaitoje. TATENA rekomenduoja tuojau pat nutraukti šio objekto ir jo apylinkių apšaudymą, kad būtų išvengta bet kokios tolesnės žalos elektrinei ir su ja susijusiems objektams. Praeitą savaitę į Zaporižės atominę elektrinę buvo nusiųsta 14 žmonių komanda padėčiai įvertinti. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad Rusija prašo JT branduolinės energetikos priežiūros institucijos paaiškinimų dėl ataskaitos apie Zaporižės atominę elektrinę. "Būtinas papildomas išaiškinimas, nes ataskaita kelia daug klausimų. Aš jų neišvardinsiu, bet mes paprašėme, kad TATENA generalinis direktorius pateiktų šiuos paaiškinimus", S. Lavrovas trečiadienį sakė naujienų agentūrai Interfax. Antradienį Rusija pareiškė apgailestavimą, kad ataskaitoje, perspėjančioje apie pavojų Zaporižės atominei elektrinei, Maskvos užimtos teritorijos apšaudymu nekaltinama Ukraina. Rusija taip pat reikalauja, kad būtų tiriama JAV veikla Ukrainoje, ir kaltina Kyjivą JAV užsakymu kuriant biologinius ginklus. Reikalaujama, kad Ženevoje būtų surengtas oficialus Biologinių ginklų konvencijos valstybių narių posėdis, argumentuojant, jog JAV ir Ukrainos tariamai vykdoma veikla pažeidžia konvenciją. Tiek Ukraina, tiek JAV kaltinimus paneigė. Nuo 1975 metų, kai buvo priimta Konvencija dėl biologinių ir toksinių ginklų uždraudimo, įvyko tik vienas toks posėdis, kuomet 1997 metais Kuba apkaltino JAV, kad jos sunaikino pasėlius išbarstydamos vabzdžius ant Kubos laukų. ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson antradienį informavo apie siūlomą naują režimą, pagal kurį rusai, prašantys vizų patekti į Šengeno zoną - 22 ES valstybes nares bei Norvegiją, Islandiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną, - dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį. Standartinis tokio prašymo nagrinėjimo laikas bus pratęstas nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas tęsis iki 45 dienų. Daugkartinės vizos bus ribojamos, nuo šiol pareiškėjai taip pat turės pateikti daugiau dokumentų, patvirtinančių jų prašymą. Europos Komisija taip pat siūlys ES šalims atsisakyti pripažinti rusiškus pasus, išduotus okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija bando aneksuoti. Kai kurios su Rusija besiribojančios ES šalys - Suomija, Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva - pradėjo griežtinti sienų kontrolę ir reikalavo visiškai uždrausti vizas, tačiau Vokietija ir Prancūzija tvirtino, kad tęstiniai privačių Rusijos piliečių ir demokratinių visuomenių ryšiai išlieka vertingi, o ES ministrai priėmė kompromisinį sprendimą sustabdyti supaprastintą vizų išdavimą. Pentagonas patvirtino pranešimus, kad kreipėsi Rusija į Šiaurės Korėją karinės pagalbos. Remdamasis išslaptintais JAV žvalgybos pranešimais, pirmasis antradienį apie tai pranešė leidinys The New York Times. Pentagono atstovo spaudai Pato Ryderio teigimu, šis žingsnis rodo, jog Rusijai kyla problemų aprūpinant savo karius. Rugpjūčio mėnesį JAV pareigūnas Reuters sakė, kad Irane pagaminti dronai, kuriuos anksčiau pirko Rusija, veikė prastai. ES diplomatų duomenimis, Vengrija grasina blokuoti sankcijų Rusijai pratęsimą. Keli pareigūnai antradienį sakė, jog taip šalis siekia, kad būtų atšauktos baudžiamosios priemonės trims rusų oligarchams - Ališerui Usmanovui, Piotrui Avenui ir Viktorui Rašnikovui. ES diplomatai atkreipė dėmesį į tai, kad Vengrijos ministras pirmininkas vis dar palaiko gana gerus santykius su Rusijos prezidentu ir dar praėjusiais mėnesiais kelis kartus sabotavo baudžiamąsias priemones Rusijai, pavyzdžiui, dėl Vengrijos pasipriešinimo ES turėjo atsisakyti planuotų sankcijų rusų stačiatikių bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui ir visiško naftos embargo. Minėti oligarchai yra tarp 1,2 tūkst. asmenų, kuriems ES yra įvedusi sankcijas, kurios numato turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES. Vos pradėjusi eiti pareigas, naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo visapusiškai remti jo šalį. Jie taip pat aptarė "būtinybę stiprinti pasaulinį saugumą ir priemones, kurios reikalingos Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašinos finansavimui nutraukti", sakė atstovė spaudai. "Lyderiai pasmerkė V. Putino mėginimus naudoti energiją kaip ginklą, o ministrė pirmininkė pabrėžė, jog labai svarbu, kad Rusijos šantažas neatgrasytų Vakarų nuo pastangų pasiekti, kad V. Putinas pralaimėtų", sakė ji. V. Zelenskis savo ruožtu pranešė su naująja britų premjere aptaręs tolesnį spaudimą Rusijai - socialiniame tinkle Twitter jis nurodė, jog buvo pirmasis užsienio valstybės vadovas, pasikalbėjęs su L. Truss, jai perėmus vyriausybės vairą iš Boriso Johnsono. Europos Komisija pasiūlė 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą Ukrainai, tai - naujausia žadėto 9 mlrd. eurų pagalbos paketo, dėl kurio ES lyderiai susitarė gegužę, dalis. "Padėtis Ukrainoje reikalauja visapusiškos mūsų paramos", socialiniame tinkle Twitter trečiadienį rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu pažadėjo tolesnę paramą karo alinamai šaliai. Valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie tolesnę konkrečią pagalbą, įskaitant šalies atstatymą po karo, aptarė padėtį okupuotoje Zaporižės atominėje elektrinėje ir sutarė, kad elektrinės saugumas yra itin svarbus. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų. Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų. Ministras taip pat nurodė, kad dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis. Lietuva yra perdavusi Ukrainai apie 20 M113 šarvuočių. A. Anušauskas rugpjūčio pabaigoje minėjo, kad jų bus perduota dar 10, taip pat ketinama suteikti Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų. Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apėmė ir oro gynybos sistemas "Stinger", prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius, o taip pat - bepilotį orlaivį "Bayraktar TB2" su amunicija, nupirktą už piliečių surinktus pinigus.

Source