Reikšmingiausi 17-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai
Reikšmingiausi 17-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Septynioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas - pagrindinis jų tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Okup..
Reikšmingiausi 17-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Septynioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas - pagrindinis jų tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Okupantai jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Trečiadienio ryto duomenimis, Sieverodonecke tęsėsi gatvės mūšiai, agresoriai apšaudė chemijos gamyklą "Azot", taip pat netoliese esančius kaimus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgos ir toliau bando visiškai kontroliuoti Sievierodonecko miestą ir blokuoti Ukrainos gynybos pajėgas netoli Borivskės ir Voronovės. Netoli Sieverodonecko ir Lisičiansko esančios Toškivkos užėmimas leido agresoriams sustiprinti atakas prieš kitus miestus ir kaimus - jie jau stiprina savo pozicijas Ustynivkoje, Pidlisne bei Myrna Dolyna ir žengia į priekį Bila Horoje, taip pat dislokuoja artileriją, tankus ir lėktuvus Lisičiansko puolimui. Rusijos pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų į Pietus nuo Sieverodonecko ir priartėjo prie Lisičiansko. Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, Rusijos pajėgos mėgina apsupti Lisičianską, tačiau Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja miestą. Jis informavo, kad Lisičianskas smarkiai apšaudomas sunkiojo kalibro ginklais - sugriovimai, anot jo, kaip ir Sieverodonecko mieste, yra milžiniški. Užėmę Sieverodonecką ir Lisičianską, okupantai galėtų taikytis į toliau Vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovianską. Sloviansko fronte agresoriai sistemingai apšaudo Ukrainos pozicijas, siekdami atnaujinti puolimą Sloviansko mieste, ir vykdo puolimo operacijas aplinkinėse Donecko srities teritorijose. Siekdami sustiprinti kovinius pajėgumus, Bachmuto fronte okupantai persigrupavo. Generalinio štabo trečiadienio ryto duomenimis, Ukrainos kariuomenė atmušė Rusijos pajėgų puolimą prieš Vuhlehirskos šiluminę elektrinę ir sustabdė okupantų veržimąsi Molodižnės - Katerynivkos fronte, iš kur agresoriai atsitraukė. Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo, kad karo fronto linija jau nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų ir pridūrė, kad strateginė iniciatyva vis dėlto priklauso Ukrainai. Anksčiau vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad 1105 kilometrų ilgio fronto ruožuose vyksta aktyvūs karo veiksmai. Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas antradienį informavo, kad Zaporižės kryptimi fronto linija pasistūmėjo 10 kilometrų. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainos kariai išvaduos Chersoną. "Azovo" dalinio vadas Rodionas Kudriašovas taip pat patvirtino, kad Zaporižės srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina prie puolamųjų veiksmų. Anot srities vadovo Oleksandro Starucho, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, esantys Zaporižės srityje prieš kelias savaites sulaukė Vakarų karinės pagalbos, o tai gana ženkliai pagerino jų pozicijas fronte. Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas socialiniame tinkle Telegram informavo, kad Ukrainos gynėjai sudavė smūgį priešui Juodosios jūros Gyvačių saloje - tuo tarpu Rusija pareiškė neva atrėmusi Ukrainos bandymą atkovoti Gyvačių salą. "Birželio 20 dieną 5 valandą ryto Kyjivo režimas ėmėsi dar vieno beprotiško bandymo užvaldyti Gyvačių salą", teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerijos teigimu, atakoje dalyvavo 15 Ukrainos atakos ir žvalgybinių bepiločių orlaivių, sala buvo apšaudyta iš raketų paleidimo įrenginių ir haubicų. Britų gynybos žvalgyba patvirtino, kad Ukraina prie Gyvačių salos priešlaivinėmis raketomis "Harpoon" sunaikino Rusijos laivą vilkiką "Vasiliy Bech". Šis laivas į Gyvačių salą gabeno ginklus ir karius. Anot britų žvalgybos, toks rusų laivo sunaikinimas atsargų tiekimo operacijos metu atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria Rusija, bandydama suteikti paramą savo pajėgoms saloje. Britų gynybos žvalgybos teigimu, Ukrainos pakrančių gynybos pajėgos didele dalimi neutralizavo Rusijos galimybes kontroliuoti jūrą ir dislokuoti savo karines jūrų pajėgas šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje, o tai pakenkė pradinio Rusijos plano, kuriame buvo numatyta sukelti pavojų Odesos regionui iš jūros, įgyvendinimui. JAV Karo studijų institutas antradienį paskelbė, kad Kremlius neseniai pakeitė Rusijos desanto pajėgų vadą ir gali radikaliai pertvarkyti Rusijos invazijos į Ukrainą valdymo struktūrą, o tai, anot instituto mokslininkų, rodo galimą aukšto rango karininkų, kaltinamų dėl nesėkmių Ukrainoje, valymą. Tokia drastiškos Rusijos kariuomenės vadų rotacija, jei pasirodytų, kad tai tiesa, rodo tebesitęsiantį Kremliaus negebėjimą vykdyti karinius veiksmus. Septynioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis ir artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų. Okupantų nuostoliai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 22 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnius ir maždaug 34,2 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1496 tankai, 3614 šarvuočių, 752 artilerijos sistemos, 239 raketų paleidimo sistemos, 99 oro gynybos sistemos, 2543 motorinės transporto priemonės, 14 laivų, 614 dronų. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Chersono regione buvo surengtas pasikėsinimas į rusų statytinių administracijos Černobajevkoje vadovą, jis gydomas ligoninėje. Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo karo pradžios. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Odesos karinės administracijos atstovo S. Bratčuko teigimu, Rusija šią platformą naudoja kaip karinį objektą, kuriame saugoma oro gynybos, radiolokacinės kovos ir žvalgybos įranga. Tuo tarpu trečiadienį Rusijos Pietuose esanti naftos perdirbimo gamykla taip pat pranešė, kad jai per bepiločio lėktuvo ataką buvo smogta iš Ukrainos. Po atakos gamykloje kilo gaisras ir ji buvo priversta sustabdyti veiklą. Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykla yra Rusijos Rostovo srityje, už kelių kilometrų nuo sienos su Ukrainos Luhansko regionu. Praėjusią savaitę Ukrainos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, galimai bendradarbiavusių su priešu, iš jų apie 10 - sostinėje. Tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis taip pat informavo, kad pareigūnai tęsia darbą, kurio tikslas - išaiškinti ir sulaikyti diversantų žvalgybines grupes. Pavyzdžiui, kontrolės postuose ir patruliuojant tikrinamos įtartinos transporto priemonės. Praėjusią savaitę šalyje atlikta apie 20 tūkst. tokių patikrų. Anot ministro pavaduotojo, pas sulaikytuosius randama šaunamųjų ginklų, granatų, šovinių, draudžiamos simbolikos. J. Jeninas informavo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios pareigūnai jau demaskavo 90 diversinių - žvalgybinių grupių ir sulaikė daugiau kaip 820 diversantų. Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo du Rusijos agentus - ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus. Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikyti Ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vedėjas ir vienos iš Prekybos ir pramonės rūmų direkcijų vadovas, už atlygį perdavinėję priešui įvairią žvalgybinę informaciją. Abiem sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavimo. Humanitarinė situacija Mariupolio mero Vadymo Boičenkos teigimu, šią vasarą okupantų nusiaubtame mieste gali kilti infekcinių ligų, o ypač choleros, protrūkių, galinčių sukelti tūkstančius mirčių. Anot jo, Mariupolis yra ant labai sudėtingos epidemiologinės situacijos slenksčio - nuo vasario mėnesio čia nėra šiukšlių surinkimo sistemos ir kanalizacijos, kiemuose ir parkuose gausu improvizuotų palaidojimų, o visas šis toksiškas šiukšlių, palaidojimų ir nuotekų darinys juda link upių ir nuodija šulinius, kurie yra vienintelis vandens šaltinis vietos gyventojams. Dėl vandens trūkumo Mariupolyje vandenį ten likusiems gyventojams tenka semti ir iš balų. Anot mero, šiuo metu mieste gyvena apie 100 tūkst. žmonių. Okupacinė administracija tvirtino, esą, mieste paskelbtas karantinas ir apribota prieiga prie upių ir jūros, taip pat išleista brošiūra, kurioje patariama maistą apdoroti virintu vandeniu. Tačiau V. Boičenkos teigimu, gydytojai nerimauja, kad šią vasarą kils tokių ligų, kaip cholera, protrūkiai, ir jau matyti, kad tai tikrai labai tikėtina. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Dorit Nitzan taip pat tvirtino, kad dėl sunaikintos vandens tiekimo sistemos Mariupolyje tikėtinas infekcijų, ypač choleros, plitimas. Tuo tarpu Mariupolio mero teigimu, okupantai velionių kūnus neša į vadinamuosius "morgus", kurie yra įrengti buvusiose parduotuvėse "Humanitarinė pagalba teikiama pastate, kuriame anksčiau buvo prekybos centras "Metro", o šalia yra parduotuvė, kurią jie pavertė morgu. Čia maistas, ten - morgas", sakė Mariupolio meras. V. Boičenkos teigimu, šiuo metu okupantai toliau ardo sugriautų namų griuvėsius, o ten rasti kūnai kartu su nuolaužomis ir šiukšlėmis vežami į sąvartynus. Agresoriai ir toliau atakuoja Sieverodonecke esančią chemijos gamyklą "Azot", kurioje slepiasi kariai ir civiliai. Dar birželio 17 dieną Luhansko srities karinės administracijos vadovas S. Haidaijus informavo, kad iš "Azot" gamyklos slėptuvių evakuotis neįmanoma. S. Haidajaus birželio 22 dienos duomenimis, "Azot" gamykloje Sievierodonecke buvo 568 žmonės, iš kurių 38 vaikai. Jo teigimu, anksčiau šie gamykloje esantys žmonės jokiu būdu nenorėjo išvykti, o dabar juos evakuoti yra itin pavojinga, taigi, saugiau likti gamykloje. Anot S. Haidajaus, šiuo metu yra du evakuacijos iš "Azot" scenarijai, iš kurių pirmasis - jei aukščiausiu lygiu bus susitarta dėl paliaubų ir aiškiai apibrėžto maršruto, o antrasis - tik hipotetinė evakuacijos galimybė, jei patys žmonės to panorės. Luhansko srities karinės administracijos vadovas taip pat informavo, kad šiuo metu vyksta lėta evakuacija iš Lisičiansko - kasdien evakuojama vidutiniškai apie 20 - 50, o kartais ir 70 žmonių. Anot S. Haidajaus, į Lisičanską kasdien atgabenama humanitarinė pagalba. Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk Ukrinform trečiadienį sakė, kad į šalį pavyko susigrąžinti 103 nelegaliai Rusijos sulaikytus civilius. Ji taip pat informavo, kad kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais tokių susigrąžintų asmenų buvo 14. I. Vereščiuk pažymėjo, kad civilių mainai apskritai yra didžiulė problema, kadangi neegzistuoja civilių su(si)grąžinimo mechanizmas. Anot vicepremjerės, neįmanoma teisiškai daryti spaudimo, pavyzdžiui, pasinaudojant Ženevos konvencijomis, nes formaliai toks reiškinys, kaip civilių mainai, neegzistuoja. I. Vereščiuk teigimu, Rusija sulaikė civilius žmones kaip teroristus, kad už juos vėliau gautų kažką mainais, tačiau Ukrainos pusė informavo, kad tai neįmanoma, nebent civiliai asmenys būtų tiesiog atiduoti Ukrainai. Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuška žurnalistams parodė rusų karo belaisvių stovyklą, esančią šalies Vakaruose. Anot jo, sulaikytiesiems suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos ir medicininė priežiūra, jie užsiima medienos apdirbimu ir yra naudingi Ukrainos visuomenei. Iš viso, ministro teigimu, šalyje yra 51 kalėjimas, kur karo belaisviai pagal tarptautinius standartus laikomi atskirai nuo paprastų kalinių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nelaisvėje yra apie 1000 rusų karo belaisvių. Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis trečiadienį informavo, kad daugiausia humanitarinės pagalbos vagysčių fiksuojama Kyjive, Lvivo, Charkivo ir Kirovohrado srityse. Anot jo, sukčiai dažniausiai pasisavina Ukrainos kariuomenei nupirktus automobilius, degalus, medikamentus, šarvuotąsias liemenes, maisto produktus. Dalį išaiškintų nusikalstamų schemų organizavo Rusijos piliečiai. Tarptautinė erdvė Trečiadienį, sakydamas kalbą prieš virtualų aukščiausiojo lygio vadinamųjų BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) susitikimą, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įspėjo neplėsti karinių ryšių. Jis sakė, kad "Ukrainos krizė yra pavojaus signalas", ir perspėjo, kad negalima "plėsti karinių aljansų ir siekti savo saugumo kitų šalių saugumo sąskaita". Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis patarė Europai skubiai ruoštis galimam gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui. "Europa turi būti pasiruošusi atvejui, jei ji bus visiškai atkirsta nuo rusiškų dujų. Kuo arčiau žiemos, tuo geriau suprantame Rusijos ketinimus", sakė jis trečiadienį Financial Times. F. Birolis pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusija ėmėsi mažinti dujų tiekimą, kad neleistų Europai užpildyti dujų saugyklų ir galėtų padidinti savo įtaką žiemos mėnesiais. Agentūros vadovas paragino Europos šalis imtis veiksmų gamtinių dujų vartojimui mažinti ir atidėti planuojamą senų atominių elektrinių uždarymą. Nepriklausomos energetikos rinkos tyrimų kompanijos ICIS duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą Europa sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo maždaug 40 proc. iki apytikriai 20 proc., tačiau jau išnaudojo daugumą tiekimo diversifikavimo galimybių, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų importas laivais. Praeitą ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi atvyko pirmojo vizito į Kyjivą nuo Rusijos invazijos pradžios. Prie jų prisijungė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas. E. Macronas lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija, Italijos ministras pirmininkas M. Draghi, lankydamasis Kyjivo priemiestyje, patikino, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų suniokota ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atkurta, o Vokietijos kancleris O. Scholzas žadėjo, kad Berlynas ir toliau rems šalį, ir parama bus teikiama tiek, kiek reikės. Lyderiai sakė, kad yra pasirengę nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sveikino šį pareiškimą ir išreiškė viltį, kad kitos ES narės prieš birželio 23 - 24 dienomis įvyksiantį bloko viršūnių susitikimą su tuo sutiks. Prancūzijos Europos reikalų ministro teigimu, ES ministrai antradienį pritarė šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai, artėjant viršūnių susitikimui, kuriame, kaip tikimasi, šis žingsnis bus oficialiai patvirtintas. Po susitikimo su kolegomis Clementas Beauneas pareiškė, kad "yra visiškas sutarimas dėl šių klausimų sprendimo, ypač dėl galimybės kuo greičiau patvirtinti šalies kandidatės statusą Ukrainai". Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis bus siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą Juodąja jūra, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Šaltiniai Turkijos prezidentūroje informavo, kad prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu taip pat aptarė grūdų eksporto klausimus. Turkija "kartu su JT deda bendras pastangas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės", antradienį pranešė R. T. Erdogano biuras. Trečiadienį iš okupuoto Mariupolio uosto išplaukė Turkijos krovininis laivas. Kaip pranešė Turkijos gynybos ministerija, tai įvyko po "konstruktyvių" derybų rato su Maskva. "Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą", sakoma ministerijos pranešime. "Praėjus vos kelioms valandoms po ilgo susitikimo, kelias dienas laukęs Turkijos sausakrūvis laivas išplaukė iš Ukrainos uosto". Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pranešė, kad šalis Ukrainai pristatė daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių. Lenkija taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų. Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas - sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją. Ukraina antradienį pranešė, kad iš Vokietijos gavo pažangią vokišką artilerijos sistemą. Tai naujausia ilgojo nuotolio ir tiksliųjų ginklų, kurių ji prašė, siunta. Dėkodamas savo kolegei iš Vokietijos Christinai Lambrecht Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle Facebook pranešė, jog "Panzerhaubitze 2000" pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi". Vokietija praėjusį mėnesį pranešė, kad nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas ir taip padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą. Ukrainai ir Rusijai dar labai toli iki karo užbaigimo derybomis, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris ir pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog jis gali diktuoti taikos sąlygas. "Tiesa ta, kad iki derybų tarp Ukrainos ir Rusijos dar toli, nes V. Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe", sakė O. Scholzas, kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus. Trečiadienį, prieš šį savaitgalį Bavarijoje vyksiantį Didžiojo septyneto vadovų susitikimą jis taip pat pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai turi ir toliau tvirtai remti Ukrainą "Svarbu, kad mes tvirtai laikytumėmės krypties - sankcijų, tarptautiniu mastu koordinuojamo ginklų tiekimo, finansinės paramos Ukrainai. Tol, kol Putinas pagaliau pripažins, kad padarė milžinišką klaidą", sakė O. Scholzas. Kancleris taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikės didžiulės finansinės paramos šaliai atstatyti po karo. "Kaip ir karo nuniokotai Europai, taip ir Ukrainai reikia Maršalo plano jos atstatymui" sakė O. Scholzas. Jis taip pat sakė pakvietęs Ukrainos prezidentą dalyvauti šį sekmadienį prasidedančiame Didžiojo septyneto vadovų susitikime ir "susitarti, kaip toks Maršalo planas Ukrainai atrodytų". Estija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad prieš kitą savaitę vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ši imasi eskalacinių veiksmų, įskaitant įtariamus imitacinius raketų skrydžius ir oro erdvės pažeidimus. "Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra. Tačiau matome, kad Rusijos Federacija prieš Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą intensyvina savo retoriką ir veiksmus", agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Thomas Mellis. "Rusija grasina Lietuvai dėl prieš kelis mėnesius paskelbtų ES sankcijų įgyvendinimo, imituoja raketų atakas prieš taikinius Baltijos šalyse, Rusijos Federacijos sraigtasparniai pažeidžia Baltijos šalių sienas - visa tai sutampa laike ir erdvėje", pridūrė jis. "Toks eskalacinis elgesys dar kartą patvirtina, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Madride iš tiesų rengiamas pačiu laiku". Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog antradienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl Estijos oro erdvės pažeidimo birželio 18 dieną. Ministerijos pranešime teigiama, kad "pažeidimas įvyko Pietryčių Estijoje netoli Koidulos kontrolės punkto, kur Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę".