Reikšmingiausi 12-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai
Reikšmingiausi 12-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Dvyliktąją karo prieš Ukrainą savaitę okupantų pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Rytų operatyvinėje zonoje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, siekdamos stiprinti puolimą, Rusijos pajėgos tęsė apšaudymus išilgai visos kont..
Reikšmingiausi 12-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Dvyliktąją karo prieš Ukrainą savaitę okupantų pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Rytų operatyvinėje zonoje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, siekdamos stiprinti puolimą, Rusijos pajėgos tęsė apšaudymus išilgai visos kontakto linijos bei į Ukrainos gynybos gilumą Donecko operatyvinė zonoje ir Sloviansko kryptimi. Generalinio štabo vakar dienos duomenimis, Rusijos pajėgos toliau darė ribotą pažangą Donbaso regione - tuo tarpu pagrindinės okupantų pastangos kituose frontuose buvo sutelktos į anksčiau užimtų pozicijų išlaikymą, žvalgybos ir inžinerinę veiklą, atsargų papildymą bei pajėgų taktinių pozicijų gerinimą. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, pagrindinis priešo tikslas dabar yra bandyti apsupti ir nugalėti Ukrainos pajėgas Lisičiansko ir Sievierodonecko srityse, įtvirtinti visišką Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Mariupolyje apsuptos Ukrainos pajėgos, gindamos miestą, atnešė didelių nuostolių Rusijos agresoriams. Kaip trečiadienį paskelbė britų gynybos žvalgyba, "nepaisant to, kad Rusijos pajėgos buvo apsupusios Mariupolį daugiau nei dešimt savaičių, atkaklus Ukrainos pasipriešinimas atitolino Rusijos galimybę įgyti visišką miesto kontrolę. Tai sužlugdė ankstyvuosius bandymus užimti svarbų miestą ir atnešė Rusijos pajėgoms didelių personalo nuostolių". Bandydama įveikti Ukrainos pasipriešinimą, Rusija aktyviai naudojo vadinamąjį "pagalbinį personalą", įskaitant kelis tūkstančius čečėnų kovotojų, daugiausia sutelktų Mariupolio ir Luhansko regionuose. Šio personalo kovinis dislokavimas rodo reikšmingas Rusijos išteklių problemas Ukrainoje, o taip pat greičiausiai prisideda prie nevieningo vadovavimo, kas ir toliau trukdo Rusijos operacijoms, pranešė britų gynybos žvalgyba. Anot jos, tikėtina, kad šias pajėgas sudaro ir pavieniai savanoriai kovotojai, ir Nacionalinės gvardijos padaliniai, reguliariai skiriami palaikyti Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo valdymą. Pats R. Kadyrovas, ko gero, asmeniškai prižiūri karių dislokavimą, o jo pusbrolis greičiausiai ėjo čečėnų karo lauko vado pareigas Mariupolyje, teigia britų gynybos žvalgyba. Dėl Rusijos agresijos Mariupolis tebeišgyvena vieną didžiausių humanitarinių katastrofų - okupantai jau sunaikino beveik visus infrastruktūros objektus bei būstus ir toliau blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą bei evakuaciją. Dvyliktąją karo savaitę prasidėjo Ukrainos karių evakuacijos iš "Azovstal" plieno gamyklos operacija. Iki tol agresoriai tęsė "Azovstal" teritorijos apšaudymus, tačiau, nepaisant to, Mariupolio gynėjai ir toliau didvyriškai laikėsi. Laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje imamasi priemonių atkurti didelių nuostolių patyrusių okupantų dalinių kovinį pajėgumą. Agresorių laivų grupės Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse toliau vykdo misijas izoliuoti kovos zonas ir blokuoti civilinę laivybą. Ukrainos gynybos ministerijos atstovo spaudai Oleksandro Motuzianyko teigimu, priešo raketų iš Juodosios jūros ir Baltarusijos teritorijos, smūgių į karinius ir civilinius objektus Ukrainos teritorijoje grėsmė išlieka. Anot jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai Juodojoje ir Azovo jūrose toliau atlieka žvalgybą ir teikia ugnies paramą savo daliniams pakrantės kryptimi, o Juodojoje jūroje dislokuoti trys sparnuotųjų raketų "Kalibr" nešėjai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, kai kurie Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau vykdo misiją stiprinti Ukrainos ir Baltarusijos sienos Bresto ir Gomelio srityse kontrolę, Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos taip pat tęsia kovinės parengties patikrinimo antrojo etapo priemonių vykdymą. Agresoriai toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusijos raketų atakos Ukrainos teritorijose yra bandymas kompensuoti daugybę okupantų nesėkmių šalies Rytuose ir Pietuose. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas patvirtino, kad šiuo metu derybos su Rusija yra pristabdytos dėl kelių priežasčių. Anot jo, "derybų procesas tikrai pristabdytas. Kodėl? Yra keletas priežasčių. Rusija nerodo svarbiausio - supratimo apie šiandienos procesus pasaulyje. Taip pat savo itin neigiamo vaidmens juose. Antra, Rusija nesupranta, kad karas jokia prasme nebevyksta pagal jos taisykles, tvarkaraštį ar planus". Trečiąja priežastimi M. Podoliakas įvardijo tai, kad Rusija negali atsisakyti propagandos savo viduje ir nori tęsti derybas, kaip savo propagandos elementą, skirtą šalies vidaus reikmėms. Vadimas Šišimarinas tapo pirmuoju Rusijos kariu, kuris teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl 62 metų Oleksandro Šelipovo - dviračiu važiavusio civilio Sumų srities gyventojo -nužudymo. Teismo posėdžio metu prokuroras perskaitė trumpą kaltinimą, o kaltinamasis patvirtino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę. Jis taip pat patvirtino, kad yra pasirengęs duoti parodymus byloje. Po pertraukos teisėjai paskelbė, kad bylos posėdis atidėtas iki gegužės 19 dienos. 21 metų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Okupantų nuostoliai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo gegužės 18 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 202 lėktuvus, 167 sraigtasparnius ir maždaug 28,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1251 tankas, 3043 šarvuočiai, 586 artilerijos sistemos, 199 raketų paleidimo sistemos, 91 oro gynybos sistema, 2137 motorinės transporto priemonės, 13 laivų, 441 dronas. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo. Humanitarinė situacija Ukrainos gynybos viceministrės Hannos Mallar teigimu, pirmadienį, gegužės 16 dieną iš "Azovstal" plieno gamyklos Mariupolyje į Novoazovsko ligoninę evakuoti 53 sunkiai sužeisti žmonės, kuriems turėjo būti suteikta medicinos pagalba, o humanitariniu koridoriumi į Rusijos kontroliuojamą teritoriją pervežti dar 211 žmonių. Antradienio pavakarę iš plieno gamyklos išvyko mažiausiai 7 autobusai su Ukrainos kariais. Ukrainos gynybos viceministrė informavo, jog bus mėginama vykdyti apsikeitimo procedūrą, kad "Azovstal" teritorijoje esantys žmonės galėtų grįžti namo. Vyriausybė patvirtino, jog imsis priemonių, kad išgelbėtų visus "Azovstal" komplekse esančius Mariupolio gynėjus. H. Mallar teigimu, evakuacija iš gamyklos baigsis tada, kai visi joje buvę kariai atsidurs ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje. Antradienį Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova socialiniame tinkle Telegram pareiškė, jog priverstinai į Rusiją jau yra deportuota apie 1,3 mln. ukrainiečių, iš kurių 223 tūkst. - vaikai. Tuo tarpu antradienį Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos metu kalbėjęs prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad dešimtys tūkstančių ukrainiečių lieka įkalinti pagal nacių lagerių modelį sukurtose stovyklose. "Kiek žmonių ten išgyvens, niekas nežino, bet visi žino, kas dėl to kaltas", sakė Ukrainos prezidentas. Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos teritorijose, kurios anksčiau buvo užgrobtos Rusijos kariuomenės arba tebėra okupuotos, kas savaitę randama masinių nužudytų ir nukankintų žmonių kapaviečių. Festivalio dalyviams prezidentas sakė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje buvo nužudyti 229 vaikai. Dvyliktąją karo savaitę gauta naujų įrodymų apie Rusijos karių vykdytus žiaurumus Charkivo srityje. Ukrainos saugumo tarnyba perėmė telefoninį pokalbį, kuriame Rusijos karys savo tėvui gyrėsi karo belaisvių kankinimu ir taikios gyvenvietės apšaudymu bei apiplėšimu. Perimtame skambutyje kareivis savo tėvui gyrėsi karo belaisviui nupjovęs ausį, "nes jis nenorėjo kalbėti", ir kad "jam galėjo baigtis ir blogiau". Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba yra paviešinusi pokalbio garso įrašą, kuriame rusų karys prisipažįsta šovęs į karo belaisvį. Tarptautinis baudžiamasis teismas karo nusikaltimams tirti į Ukrainą išsiuntė 42 tyrėjų, teismo medicinos ekspertų ir pagalbinio personalo komandą. Antradienį išplatintame Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro Karimo Chano pareiškime nurodoma, kad ši komanda yra didžiausia nuo teismo veiklos pradžios. Ekspertai Ukrainoje sieks paspartinti kovo mėnesį pradėtą Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą. Romos statutas, kuriuo buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, suteikė šiam teismui jurisdikciją tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkiausius tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant genocidą ir karo nusikaltimus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, jog "vienintelė Ukrainos maisto eksporto apribojimų priežastis yra Rusijos agresija ir neteisėta Ukrainos jūrų uostų blokada". Jis taip pat įspėjo, kad "Rusija savo nusikalstamais veiksmais grasina pasaulio maisto saugumui". D. Kulebos teigimu, nepaisant sudėtingų aplinkybių, Ukraina deda visas pastangas tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus ir tiektų maistą pasaulio vartotojams, ypač naudodamasi Europos Sąjungos infrastruktūra. Ministras teigė, kad Ukraina jau susitarė su ES šalimis dėl alternatyvių būdų Ukrainos maisto produktų eksportui į pasaulines rinkas. "Ukraina, ES, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė bendradarbiauja, siekdamos išvengti pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė Rusijos agresija ir blokada. Tai sudėtinga užduotis, bet mes su ja dirbame", sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Tarptautinė erdvė Vakar Švedijos ir Suomijos ambasadoriai NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui oficialiai įteikė šalių prašymus įstoti į aljansą. Abi šalys nutarė atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šalys pateikė prašymus, Suomijos ir Švedijos narystei NATO vienbalsiai pritarė Čekijos vyriausybė. Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, tačiau tai turėtų įvykti netrukus. Suomijos ir Švedijos sprendimui stoti į NATO taip pat "visiškai pritaria" ir Baltijos šalių premjerai. Jie teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. Vokietija stiprins savo karinį bendradarbiavimą su Švedija ir Suomija, šioms siekiant įstoti į NATO, antradienį paskelbė kancleris Olafas Scholzas. "Intensyvinsime savo karinį bendradarbiavimą, ypač Baltijos jūros regione ir bendromis pratybomis", sakė kancleris, kilus susirūpinimui dėl šių dviejų kandidačių saugumo pereinamuoju stojimo į NATO laikotarpiu. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos ketinimas prisijungti prie NATO bus aptartas Bendrijos užsienio reikalų taryboje. Jis pareiškė neabejojantis, kad abiejų šalių siekis bus paremtas visų valstybių narių. Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO pasveikino ir Jungtinė Karalystė, ragindama "kaip įmanoma greičiau" integruoti šias šalis į aljansą. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pabrėžė, kad "jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą". JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius ir aptars istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO. Suomijos prezidentas Sauli Niinisto, kreipdamasis į Švedijos parlamentą, pareiškė manantis, kad Suomijai ir Švedijai pavyks sutarti su Turkija ir pasiekti, jog ši šalis neprieštarautų abiejų Šiaurės šalių prisijungimui prie NATO. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu, o trečiadienį NATO ambasadorių susitikimo, kurio tikslas buvo pradėti stojimo derybas tą pačią dieną, kai Suomija ir Švedija pateikė paraiškas, metu dėl Ankaros pasipriešinimo buvo sustabdytas bet koks balsavimas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tuo tarpu pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO "nenulemtų didelio pokyčio", nes abi šalys esą ir taip seniai dalyvauja aljanso karinėse pratybose. "Suomija ir Švedija, kaip ir kitos neutralios šalys, daug metų dalyvauja NATO karinėse pratybose. NATO jų teritoriją priskaičiuoja, kai planuoja karinį judėjimą Rytų link. Tad šia prasme didelio skirtumo greičiausiai nėra. Pažiūrėsime, kaip jų teritorija bus praktiškai naudojama Šiaurės Atlanto aljanse", sakė S. Lavrovas. Antradienį Rusija pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. Tarybos narės teises taip pat turi ir ES. Kovo mėnesį Rusijos narystė Baltijos jūros valstybių taryboje buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa "antirusiškos politikos įrankiu" ir "vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą". "Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas Baltijos jūros valstybių taryboje būtų netikslingas ir bevaisis", sakoma ministerijos pranešime. ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis pareiškė, kad į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos, galėjo prarasti 15 proc. savo karių. "Nedrįsčiau kelti hipotezės apie tai, kaip ilgai Rusija gali priešintis. Jei tiesa, kad Rusija nuo karo pradžios prarado 15 proc. savo karių, tai yra pasaulio kariuomenės, įsiveržusios į kitą šalį, nuostolių rekordas", sakė jis ir pridūrė, kad ES neleis, jog Ukrainai pritrūktų karinės įrangos, praneša Reuters. Bloomberg duomenimis, JAV ruošiasi blokuoti Rusijos galimybę sumokėti obligacijų skolą, o tai priartintų Rusiją prie defolto. Balandžio pradžioje JAV uždraudė Rusijai naudotis JAV bankuose laikomais pinigais, taip siekdama finansiškai prispausti Kremlių. JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė, kad pradedama vykdyti nauja programa, kurios tikslas - "surinkti, išanalizuoti ir padaryti plačiai prieinamus įrodymus apie Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus ir kitus žiaurius nusikaltimus Ukrainoje". Programa, pavadinta "Konfliktų stebėjimo centru", apima atvirų šaltinių įrodymų dokumentavimą, tikrinimą ir platinimą, teigiama Valstybės departamento pranešime žiniasklaidai, kuriuo rėmėsi CNN. Informacija bus dalijamasi viešai per internetinę platformą. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasiūlė sušvelninti sankcijas Rusijai, jei ji neblokuos Ukrainos grūdų eksporto. Apie tai pranešė The Wall Street Journal, remdamasis neįvardijamais diplomatais. Pranešama, kad A. Guterresas šiuo metu derasi su Rusija, Turkija ir kitomis šalimis, kad Ukrainos maisto produktų eksportas būtų atvertas pasaulio rinkoms ir būtų išvengta pasaulinio maisto trūkumo. Mainais už Ukrainos grūdų eksporto blokados panaikinimą JT generalinis sekretorius siūlo į pasaulinę rinką grąžinti Rusijos ir Baltarusijos kalį. Rusijos ir Ukrainos atstovai prie JT šias derybas komentuoti atsisakė. Pirmadienį Ukrainos prezidentas su Tarptautinio valiutos fondo direktore aptarė finansinės pagalbos Ukrainai dėl karo metu susidariusio valstybės biudžeto deficito, kuris kas mėnesį siekia apie 5 mlrd. dolerių, paspartinimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti. Ji taip pat pabrėžė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas, ir pridūrė, kad ES yra "strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms". Prancūzijos prezidentas antradienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai "suintensyvės". Emmanuelis Macronas "patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas, ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas", teigiama Eliziejaus rūmų pranešime. Suomijos valstybinė dujų bendrovė "Gasum" atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama "Gasum" pranešime spaudai. O štai Italijos naftos ir dujų bendrovė "Eni" paskelbė, kad atsidaro dvi sąskaitas "Gazprombank" tam, kad galėtų už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais. "Tai padaryta gavus vienašališką "Gazprom Export" prašymą pakeisti galiojančias šalių sutartis pagal naują Rusijos Federacijos nustatytą atsiskaitymo už dujas tvarką. Nors "Eni" atmetė šiuos pakeitimus, bendrovė ketina laikinai atidaryti abi sąskaitas, nepažeisdama savo sutartinių teisių, kuriose vis dar numatytas mokėjimas eurais. Ši aiški sąlyga bus įtraukta į mokėjimo procedūrą", sakoma bendrovės pranešime.