Reikšmingiausi 27-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai
Reikšmingiausi 27-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Dvidešimt septintąją karo savaitę aktyvūs karo veiksmai buvo stebimi beveik visoje fronto linijoje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio vakaro duomenimis, Ukrainos kariuomenė atmušė okupacinių pajėgų bandymus veržtis į pr..
Reikšmingiausi 27-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai Dvidešimt septintąją karo savaitę aktyvūs karo veiksmai buvo stebimi beveik visoje fronto linijoje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio vakaro duomenimis, Ukrainos kariuomenė atmušė okupacinių pajėgų bandymus veržtis į priekį Charkivo, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos frontuose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau naikino okupantų logistikos maršrutus, įtvirtinimus ir kontrolės punktus Pietų Ukrainoje. Beveik visoje okupuotos Chersono srities teritorijoje vyksta įnirtingos kovos - antradienį pranešta, kad buvo pralaužta pirmoji okupantų gynybos linija. Agresoriai tuo tarpu rengiasi tolesniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui - ruošiasi ginti Melitopolį, nes per šį miestą driekiasi svarbus logistikos kelias tarp Rusijos ir Pietų Ukrainos, ir stiprina Donecko kryptimi veikiančius būrius. Anot britų gynybos žvalgybos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasinaudojo sąlyginai silpna Rusijos gynyba ir kai kur sėkmingai pastūmė fronto liniją. Laikydamasi savo doktrinos, Rusija dabar veikiausiai mėgins sustiprinti gynybos spragas mobilizacinio rezervo daliniais. Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Rusija toliau bando didinti savo pajėgas Ukrainoje - bazę netoli Maskvos iki rugpjūčio 24 dienos paliko 3-asis Rusijos kariuomenės korpusas, kuris, tikėtina, bus dislokuotas Ukrainoje. Šio korpuso koviniai pajėgumai yra nežinomi, tačiau veikiausiai jam stinga personalo, o esamas yra gavęs tik ribotos apimties mokymus. Dvidešimt septintąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis ir artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų. Okupantų nuostoliai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rugpjūčio 31 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 234 lėktuvus, 204 sraigtasparnius ir maždaug 47,9 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1974 tankai, 4312 šarvuočių, 1091 artilerijos sistema, 285 raketų paleidimo sistemos, 152 oro gynybos sistemos, 3236 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 849 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo. Ukrainos operatyvinės grupės "Pietūs" vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk teigimu, moralinė ir psichologinė okupantų karių būklė dešiniame Dnepro upės krante yra "labai pakrikusi, jie praradę bet kokią viltį ir labai demotyvuoti". Ukrainos programišiai radijo stoties "Krymas" eteryje paleido Ukrainos himno įrašą. Apie tai Telegram kanale pranešė Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas. Humanitarinė situacija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas socialiniame tinkle Telegram pranešė, jog kovo 16 dieną subombarduoto Mariupolio Dramos teatro vadinamosios "rekonstrukcijos" metu okupantai, siekdami paslėpti aukų kūnus, aplieja teritoriją chloru ir pila betoną. Vietinių gyventojų teigimu, statybininkams liepta nekelti triukšmo ir nevežti lavonų, o "tyliai išlieti betoną". Vienas iš darbuotojų skundėsi, kad chloro pristatymas vėluoja. Anot jo, pastate esančioms didelėms lavonų krūvoms, visų pirma, reikia chloro, o tik tada reikėtų betonuoti - "jei ant lavonų pilamas tik betonas, smarvė kažkaip prasiskverbia net per storą betono sluoksnį". Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossiis trečiadienį pareiškė, kad agentūros inspektoriai, vykstantys į Rusijos kontroliuojamą Zaporižės atominę elektrinę, siekia užkirsti kelią branduolinei avarijai. Ukraina savo ruožtu apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius prie Zaporižės atominės elektrinės esantį Enerhodaro miestą. Pranešta, jog vienas iš sviedinių pataikė į pastatą, kuriame įsikūrusi Enerhodaro miesto taryba. Išpuolis įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus vadovaujama grupė išvyko iš Kyjivo. Teritorija, esanti Rusijos ir Ukrainos pajėgų fronto linijoje, pastarosiomis dienomis buvo ne kartą apšaudoma. Kalbėdamas Kyjive anksti trečiadienį prieš išvykdamas į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, R. Grossiis sakė, kad planuoja atominėje elektrinėje praleisti kelias dienas. Agentūros inspektoriai ketvirtadienį turėtų patekti į elektrinę - anot R. Grossiio, jie bandys pasiekti "nuolatinį buvimą" šiame objekte. Europos Sąjungos šalys perduos Ukrainai 5 mln. kalio jodido tablečių. Dėl tablečių pristatymo Ukrainai bus atsakinga Vokietija. Komisijos duomenimis, Ukraina praėjusį penktadienį paprašė ES skirti jodo tablečių. Tabletės bus prevencinė priemonė, skirta apsaugoti žmones, esančius netoli Zaporižės atominės elektrinės. 5 mln. tablečių Ukrainai skiriama iš ES rezervo, dar 500 tūkst. perduos Austrija. Tarptautinė erdvė ES šalys pasiekė politinį susitarimą stabdyti vizų išdavimo supaprastinimo susitarimą su Rusija, todėl turistams iš Rusijos bus sunkiau ir brangiau gauti vizas. Visgi, šis žingsnis neprilygsta bendram turistinių vizų išdavimo stabdymui, kurio reikalauja kai kurie valstybių narių lyderiai. Skelbdami apie susitarimą ES pareigūnai pažymėjo, kad valstybės narės gali imtis papildomų priemonių nacionaliniu lygiu. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Prahoje susitikę ministrai sutarė, jog santykiai su Ukrainą užpuolusia Rusija "negali klostytis kaip įprasta" ir kad susitarimas turėtų būti "visiškai sustabdytas". Prieš susitikimą su Rusija besiribojančios ES valstybės narės Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva pagrasino imtis nacionalinio masto priemonių į jų teritorijas įvažiuojančių Rusijos piliečių srautams riboti, jei šiuo klausimu blokas nepriimtų bendro sprendimo. Tokius ketinimus šios šalys išsakė bendrame pareiškime, su kuriuo susipažino The Financial Times. Jame šalys pareikalavo, kad Europos Komisija pasiūlytų bendras priemones dėl vizų, kurios padėtų "apriboti Rusijos piliečių srautus į ES ir Šengeno zoną". "Kol visos ES mastu nebus atitinkamų priemonių, svarstysime galimybę priimti laikinas nacionalinio masto priemones, kurios padėtų išspręsti viešojo saugumo problemas, susijusias su prie mūsų sienų padidėjusiais Rusijos piliečių srautais", teigiama pareiškime, kuriame taip pat pabrėžiama būtinybė ir toliau taikyti išimtis disidentams, taip pat humanitariniais tikslais. Antradienį iš trijų Ukrainos uostų išplaukė dar šeši lavai su grūdais. Iš viso šie laivai gabena 183 tūkst. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos. "Mažiau kaip per mėnesį mes eksportavome beveik pusantro milijono tonų žemės ūkio produkcijos, ir tai gana geras rezultatas. Bet mes turime pasiekti, kad iš trijų Odesos uostų per mėnesį išplauktų 100 - 150 laivų", pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. Iš viso nuo jūrų blokados nutraukimo iš Odesos srities uostų išplaukė 61 laivas su maždaug 1,5 mln. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos. Liepos 22 dieną Stambule buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir jo kolegė iš Vokietijos Annalena Baerbock neoficialiai susitiko Prahoje. "Su savo kolege ir drauge Annalena Baerbock aptarėme aštuntąjį ES sankcijų paketą, vizų draudimą rusams ir tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Rusijos energetinis šantažas yra jos karo prieš Europą dalis ir turi būti sutiktas stipriu vieningu Europos atsaku", socialiniame tinkle Twitter pranešė D. Kuleba. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paskelbė, kad spalio 25 dieną Berlyne bus surengta Ukrainos atstatymo konferencija. Kalbėdamas apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, O. Scholzas pareiškė, kad pagrindinis tikslas yra sukurti "šiuolaikišką Ukrainos kariuomenę, pajėgią visuomet apginti savo šalį". "Pavyzdžiui, galiu įsivaizduoti, kad Vokietija prisiims ypatingą atsakomybę sustiprinti Ukrainos artileriją ir oro gynybos pajėgumus", kalbėjo O. Scholzas. Kancleris taip pat pažadėjo ryžtingai remti Ukrainą ir kitas kandidates į ES, tačiau pabrėžė, kad norint išplėsti bloką iki "30 ar 36 narių", reikės įgyvendinti reformas. O. Scholzo teigimu, plečiantis blokui, reikės panaikinti kiekvienos narės šiuo metu turimą veto teisę ir pereiti prie daugumos balsavimo sistemos, kad nebūtų stabdomas ES sprendimų priėmimas. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas rugsėjo 8 dieną Vokietijoje susitiks su kolegomis iš šalių sąjungininkių aptarti paramos Rusijos užpultai Ukrainai. Ukrainos gynybos kontaktinė grupė surengs tiesiogines derybas Ramšteino oro pajėgų bazėje, pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir oro pajėgos Afrikoje. Švedija skirs 500 mln. kronų (46,75 mln. dolerių) karinės pagalbos Ukrainai. Apie tai po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. Ji sakė, kad Švedijos vyriausybė iš viso Ukrainai papildomai suteiks 1 mlrd. kronų karinės ir civilinės pagalbos paketą, tačiau nepateikė jo detalių, nors paminėjo, kad jis bus panašus į ankstesnę paramą, kurią sudarė prieštankiniai ginklai, asmeninės apsaugos priemonės ir išminavimo įranga. Civilinė pagalbos paketo dalis apims ukrainietiškų kviečių pirkimą - jie bus perduoti šalims, patiriančioms maisto trūkumą, ir prisidės prie Ukrainos ekonomikos plėtros. Savo ruožtu D. Kuleba paragino Švediją tiekti Kyjivui ginklus, pavyzdžiui, haubicas ir sviedinius. JAV taip pat ruošia daugiau karinės pagalbos Ukrainai. Anot nacionalinio saugumo atstovo Johno Kirby, dar vienas pagalbos paketas turėtų Ukrainą pasiekti per ateinančias kelias dienas. "Mes skyrėme 13 mlrd. saugumo paramos Ukrainai ir nesustosime to daryti", sakė J. Kirby. Anot Vokietijos laikraščio Die Zeit, du aukšti Vokietijos federalinės Ekonomikos ministerijos pareigūnai, užimantys pagrindines pareigas energijos tiekimo srityje, įtariami šnipinėję Rusijai. Šiuo metu kovos su šnipinėjimu agentūra tiria atvejį dėl galimo Rusijos specialiųjų tarnybų įsiskverbimo į Ekonomikos ministeriją, kur sprendžiami energetikos, taip pat ir dujotiekio "Nord Stream-2" klausimai. Pranešama, kad ekonomikos ministro Roberto Habecko atstovai į tarnybą kreipėsi dar pavasarį ir paprašė pagalbos. Jie susidūrė su neatitikimais vidaus dokumentuose apie "Nord Stream 2" ir dujų saugyklų užpildymo lygį, taip pat ataskaitoje apie Vokietijos tiekimo saugumą. "Teigiama, kad daugelis dokumentų atspindėjo Rusijos supratimą ir požiūrį, o į akis krenta tai, kad argumentai dažnai neatitiko oficialios vyriausybės linijos. debatuose, kurie sukosi dujų tiekimo tema". Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, jog dviejų didžiausių Rusijos miestų - Maskvos ir Sankt Peterburgo - gyventojai yra šaukiami į kariuomenę ir bus dislokuojami aneksuotame Kryme. Anot Ukrainos karinės žvalgybos, Rusija bando sustiprinti pusiasalio gynybą papildomais 1,2 tūkst. karių. Visgi, kariams nesiūloma pasirašyti kontraktų, o tai gali rodyti, kad trūksta lėšų algoms arba nenorima mokėti numatytų išmokų.