Įsidėmėkite šių politikų pavardes jiems nusispjauti ant Jūsų ateities
Praeitą savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipaži..
Praeitą savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę. Įstatymo projektu, kurį pusę metų rengė ir derino Aplinkos ministerija, o patvirtino Vyriausybė, buvo siūloma įvesti metinį mokestį transporto priemonėms, kurių išmetama tarša per 1 nuvažiuotą kilometrą viršija 130 g CO2. Iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų automobilių, 54 procentams šis mokestis nebūtų buvęs taikomas arba būtų nesiekęs 100 Eur per metus. Socialiai remtiniems asmenims, senjorams, daugiavaikėms ar neįgaliuosius slaugančioms šeimoms būtų buvusi taikoma 50 procentų mokesčio lengvata. Ar tai pakankamai socialiai jautru? Ne visai. Tačiau vietoje to, kad pasiūlymą perimtų Seimo komitetai ir paverstų dar taiklesniu socialinio teisingumo atžvilgiu, 50-ties Seimo narių balsais jis buvo išmestas į šiukšlių dėžę. Į ką nusispjovė Seimo nariai?1. Švaresnį ir sveikesnį orą Nuo oro taršos kiekvienais metais Lietuvoje anksčiau laiko miršta 2,8 tūkst. žmonių. Tyrimai rodo, kad kiekvienas didžiųjų Lietuvos miestų gyventojas per metus patiria vidutiniškai 1281 Eur žalą dėl oro taršos (pinigine išraiška įvertinus medicinines paslaugas, prarastas darbo dienas ir kitas sveikatos išlaidas, sukeltas dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD), ozonu (O) ir azoto dioksidu (NO). Lietuvoje beveik 70 proc. automobilių parko sudaro dyzeliniai automobiliai, kurių tarša kietosiomis dalelėmis net 10 kartų lenkia benzininius. Vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų ir yra vienas seniausių Europos Sąjungoje (ES vidurkis 11,7 metų). Siūlyta tvarka galėjo paskatinti automobilių savininkus ir pirkėjus teisingai įvertinti taupesnio automobilio privalumus ir pasiųsti aiškų signalą, kad tarša kainuoja. Tačiau, deja. Dėl Seimo drąsos stokos 52 proc. lietuvių ir toliau gyvens teritorijose, kur tarša kietosiomis dalelėmis viršija leistinas normas, kenkdama ne tik žmogus kvėpavimo takams, imuninei ir nervų sistemoms, bet ir nusėsdama ant dirvožemio ir paviršinių vandenų. 2. Didesnes lėšas viešajam transportui ir dviračių takams Iš mokesčio surinkti pinigai turėjo keliauti į naują Darnaus judumo fondą. Iš šio fondo lėšų savivaldybės būtų galėjusios modernizuoti viešąjį transportą - įsigyti daugiau elektrinių ar biodujomis varomų autobusų, tankinti reisus, plėsti maršrutus. Lėšas taip pat buvo planuota skirti pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai, kitam aplinkai draugiškesnio judėjimo skatinimui. Sunkiausiai gyvenantys žmonės dažniausiai neturi pajamų įsigyti ir išlaikyti jokio (net ir taršaus) automobilio (pavyzdžiui, 400 tūkst. pensininkų neturi automobilio ir yra priklausomi nuo viešojo transporto paslaugų, tuo tarpu vairuojančių pensininkų esama perpus mažiau - apie 200 tūkst.). Galimybės jiems naudotis pigesniu ir patogesniu viešuoju transportu, ypač regionuose, galėjo būti ženkliai padidintos, nes į fondą planuota surinkti apie 170 mln. eur. Tačiau vėlgi, deja. 3. Pinigines sankcijas, kurias turėsime padengti iš savo biudžeto Nuo 2021 m. Lietuvoje kiekvienas sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimui. Jas viršijus, 2021-2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresiančios sankcijos gali sudaryti apie 680 mln. eurų - tai lygu 425 eurams už vieną šalyje registruotą automobilį. Iš kokių lėšų dengtume šias baudas? Žinoma, iš mūsų uždirbtais pinigais pildomo biudžeto. Nors bendrai ŠESD pastaruosius 15 metų Lietuvoje mažėjo 10 proc., transporto sektoriaus išmetimai, priešingai - augo net 49 proc. ir taip prisidėjo prie klimato kaitos spartinimo. EBPO ir kitos autoritetingos organizacijos ragina Lietuvą diegti priemones, kurios šią taršą mažintų. Net patys sau esame įsipareigoję tą daryti. Lietuvoje veikia valstybinės strategijos ŠESD mažinimui. Pagrindinę jų - Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę - tas pats Seimas vienbalsiai priėmė prieš pusmetį (120 parlamentarų balsavo už, susilaikė - 3, niekas nebalsavo prieš). Tačiau kai atėjo laikas diegti vieną iš priemonių jos įgyvendinimui - vienybė išgaravo. Neatsakingumo lenta Beveik visų į Seimą išrinktų politikų programose buvo pažadai gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinti švarią aplinką, kovoti su klimato kaita. Tačiau kai atėjo laikas rinktis tarp priemonių, galinčių šiuos pažadus įgyvendinti, ir trumpalaikio populiarumo ar politinio išskaičiavimo, politikai parodė, kas jiems svarbiau. Balsavimas dėl automobilių taršos mokesčio vyko pustuštėje salėje. Iš 141 parlamentaro posėdyje dalyvavo 92, t.y. vos 65 proc. Jei dalies Seimo narių, kurie eina ir ministrų pareigas, nebuvimą dar būtų galima pateisinti, kitų neatvykimas rodo ne ką kitą kaip apatiją kokioje ateityje gyvensime ar mažų mažiausiai neatsakingumą. Atskirai pažymėtina, ką reiškia susilaikymas panašiuose balsavimuose. Mano galva, jis rodo baimę prisiimti atsakomybę. Tačiau didžiausia jo žala ta, kad jis nusveria svarstykles balsuojančiųjų PRIEŠ pusėn, nes suformuoja didesnę dalyvaujančiųjų sumą, nuo kurios skaičiuojami balsai. Žemiau pateikta apžvalga, ką rinkosi atėjusieji: Žema opozicijos atsakomybė Darbo partijos frakcija. Iš 10 darbiečių posėdyje dalyvavo tik 5. Visi penki balsavo PRIEŠ. Lietuvos regionų frakcija. Iš 9 narių balsavime dalyvavo 7. Visi septyni pasisakė PRIEŠ. Kitaip, matyt, iš šių darinių ir nebuvo galima tikėtis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Iš 21 nario balsavime dalyvavo 18. Iš jų 14 PRIEŠ, 4 SUSILAIKĖ. "Valstiečiai dar kartą įrodė, jog nėra verti "žaliųjų" vardo savo pavadinime, tačiau, tai, matyt, irgi nestebina. Demokratų frakcija "Vardan Lietuvos". Iš 14 demokratų narių balsavime dalyvavo 9. Iš jų 5 balsavo PRIEŠ. Tarp jų - lyderis Saulius Skvernelis. 4 susilaikė. Susilaikiusiųjų gretose ir Algirdas Butkevičius, kuris Seimo rinkimuose dalyvavo mano partijos atstovaujamame sąraše. Turiu atsiprašyti visų, kad patikėjome šio politiko atsakomybe aplinkosaugos atžvilgiu. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Iš 13 narių balsavime dalyvavo tik 7. Iš jų - 4 PRIEŠ, 3 - SUSILAIKĖ. Viena vertus, toks opozicijos balsavimas nestebina turint omenyje šių darinių žemą brandos lygį bei ideologijos neturėjimą. Išskyrus, žinoma, socdemus. Dėl pastarųjų ypač apmaudu, nes ši partija aktyviai deklaruoja kovos su klimato krize prioritetą, jos jaunasis flangas yra aktyvūs ieškant žalios tapatybės, reikalauja taršos mažinimo, tačiau vyresnieji akivaizdžiai nepritaria tokiai krypčiai. Ar dėl to, kad nesupranta svarbos? Vargu. Bent jau norisi tikėti. Veikia, matyt, grubus išskaičiavimas sakyti tik tai, kas trumpuoju laikotarpiu yra patogu. Apskritai, visa opozicija teigdama, kad automobilio taršos mokestis prilygsta turto mokesčiui, patogiai nutylėjo, kad šio mokesčio galima išvengti. Vien aukštas kuro akcizas taršos mažinimui nėra pakankamas, nes kuria dar didesnės infliacijos pavojų ir yra ypač skaudus mažiausiai uždirbantiems. Akcizo, priešingai nei šio mokesčio, išvengti nepavyks. Nebent, žinoma, pritariame kontrabandos skatinimui. Šaltakraujiška pragmatinė pozicija Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Iš 50 narių balsavime dalyvavo tik 32. Iš jų 17 balsavo UŽ, 1 SUSILAIKĖ. Liberalų sąjūdžio frakcija. Iš 12 narių balsavime dalyvavo 8. Iš jų 7 balsavo UŽ, 1 SUSILAIKĖ. Matyt, nesunku atspėti kuris? Laisvės frakcija. Iš 11 Laisvės partijos narių balsavime dalyvavo tik 4. Iš jų 2 balsavo UŽ, 2 SUSILAIKĖ. Iš pozicijos atstovų už nuoseklumą ir įstatymo palaikymą galima pagirti konservatorę Aistę Gedvilienę ir laisvietį Kasparą Adomaitį. Tačiau toks žemas bendras pozicijos aktyvumas ir susitelkimas tik įrodo, kokia nevieninga ir kaip mažai deklaruotam žalinimo tikslui yra įsipareigojusi valdančioji dauguma. Nors premjerė Ingrida Šimonytė aiškiai ir tvirtai parėmė iniciatyvą, jos autoriteto nepakako. Atskiro paminėjimo verti Laisvės partijos, kalbančios apie ateitį ir atstovaujančios jaunus žmones, kuriems taršos ir klimato krizės klausimai yra patys aktualiausi, viražai. Laisviečių deleguotas Susisiekimo ministras dar vasarą kartu su Aplinkos ministerija pristatė mokesčio projektą ir deklaravo palaikymą jam. Tačiau nuomonė netikėtai pasikeitė. Ar tai kerštas Liberalų Sąjūdžiui už balsus prieš Partnerystės įstatymą? Jei taip, kiek verti šios partijos pažadai, jei politiniai žaidimai ir intrigo jai svarbiau už programinius ir dalykinius įsipareigojimus? Kada išauš švaresnės politikos valanda? ES yra užbrėžusi labai ambicingus tikslus - iki 2030 m. lengvųjų transporto priemonių taršą sumažinti daugiau nei perpusę, t.y. 55 proc., iki 2035 m. - 100 proc. Automobiliai su vidaus degimo varikliu bus de facto uždrausti 2035 m. Tai reiškia, kad mums liko 13 metų radikaliai tranformuoti autoparką ir savo keliavimo įgūdžius. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentai J. Jaraitė-Kažukauskė ir A. Kažukauskas yra puikiai apibendrinę mokslinių studijų rezultatus, kurie rodo, kad pirkdami automobilius vartotojai dažnai elgiasi trumparegiškai ir neįvertina perkamų automobilių būsimų kuro sąnaudų ar kitų alternatyvų. Anot jų, tokia vartotojų trumparegystė (angl. consumer myopia) yra viena iš priežasčių, kodėl daugelyje sričių, taip pat ir transporto, yra stebimas energijos efektyvumo atotrūkis (angl. energy efficiency gap), t.y. reiškinys, kai vartojai atsisako investuoti į didelę grąžą duodančias ir energiją taupančias prekes ar paslaugas. Šis fenomenas suteikia ekonominį pagrindimą kitoms nei klasikinėms taršos mokestinėms priemonėms (tokiam kaip siūlomas automobilių taršos mokestis), kurios galėtų padėti vartotojams pasirinkti ekonomiškesnį ir ekologiškesnį automobilį. Deja, įrankis tokiai pagalbai vartotojui buvo atmestas Pikta ir apmaudu, kad Seimas vis dar gyvena ketverių metų ciklais ir negeba arba neišdrįsta prisiimti atsakomybės už ilgalaikes savo sprendimų pasekmes. Ką galime daryti dabar? Reikalauti alternatyvių sprendimų, garantuojančių prieinamą, patogų ir švarų viešąjį transportą, kokybiškus ir pusiaukelėje nenutrūkstančius dviračių bei pėsčiųjų takus. Ir ne neteršiančiųjų sąskaita.